.



 

Share | 
 

 Svetainė/valgomasis/virtuvė

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AuthorMessage
avatar
Alias :
Simona☽

Credit :
Starboy

Likes :
329

Posts :
1889

Claim :
Selena Marie Gomez

I worship the sun, but I swoon for the moon
I worship the sun, but I swoon for the moon

Sun 15 Apr 2018 - 21:08

First topic message reminder :





You spend your whole life stuck in the labyrinth, thinking about how you’ll escape it one day, and how awesome it will be, and imagining that future keeps you going, but you never do it. You just use the future to escape the present.
Back to top Go down

AuthorMessage
avatar
Alias :
Simona☽

Credit :
Starboy

Likes :
329

Posts :
1889

Claim :
Selena Marie Gomez

I worship the sun, but I swoon for the moon
I worship the sun, but I swoon for the moon

Sun 5 Aug 2018 - 19:59

Herrera tikėjosi, kad naujai dienai išaušus, suvoks, kad ir jam visa tai gali būti skaudu. Panašu, kad skaudu. Pati ilgą laiką nuo savų emocijų bėgdavo, kaip velnias nuo kryžiaus, dabar taip.. tiesiog liūdna pasidarė. Nežinojo net, kaip rytoj reikės belstis pas draugę į namus, jeigu jinai čia tokia depresova bus. O draugės problemom tuo labiau užkrauti nenorėjo, nes jeigu ir tą prarastų, tai koks tada tikslas išvis gyvent. Sunku ir dabar, kur čia nebus sunku, priprato jau Diana džiaugtis gyvenimu, ir dabar vėl blet atrodo panašus skausmas į tą, kai prieš daug daug laiko Di motina ją vienam diedui parduot norėjo. Bėda tame, kad turbūt šito skausmo joks kitas neaplenktų, na ką, gyvas įrodymas, jog net patiems blogiausiems žmonėms skausmas egzistuoja. Ir dar koks. Belieka tikėtis, kad pajėgs viena normaliai funkcionuoti, išmes visas blogas mintis, jei ne šiandien ir ne rytoj, tai gal po kelių metų, ir viską dar kartą pradės iš naujo. Jauna juk, negali būti, kad viena diena ėmė ir sugriovė gyvenimą. 
- Nemanau, kad tu man atleidai. Gal tau taip tik atrodo, bet nepanašu, jog viskas būtų būtent taip, kaip atrodo. Bet gerai, nesigilinkim.- atsiduso akimis perbėgdama per patalpą, norėjo pyzdint dabar tiesiai į lovą, užmigt, neatsikelt. O jeigu netyčia atsikels, tai su visom emocijom nusirident pas bff, neturėjo gi ji savo gyvenime tiek daug žmonių, pas ką dar jai eit. Jautė gi, kad ir pati gali bet kada pradėt žliumbt, kovojo su savimi, kaip tik nepratrūkus. Tos mintys atitolo, kai Enrique pradėjo tikėt, kad jai rimtai vėžys. Mintyse taip ironiškai nusijuokė, nu krč, gerai būtų gal, jeigu jinai čia dabar prisišnekėtų. Mirtų jauna, graži visa, tai vis geriau, negu gyvent dar n metų bandant ieškot gyvenimo prasmės. Juk Di gyvenimo būdas - arba žmones išdūrinėt, arba juos užkasinėt, taip ji negalės gyvent visada, tik ne dabar. Reikia kažko kito.. gal laikas surimtėt. - Nežinau, gal klystu, po Londono bus aišku.- pakraipė galvą į šonus, sutrikusiu žvilgsniu dirstelėdama į jo vieną ranką. Di tėvas šiaip buvo toks neblogas žmogus, nu bent jau už Di motiną tai tikrai geresnis, švelniai tariant, gerokai tam žmogui protas buvo pavažiavęs dėl savo žmonikės, gal čia kažkoks paveldėjimas, Di gi irgi taip myli Enrique, bet kažkokie velniai neleidžia numoti į aplinkybes ranka. Taip visada Diana ir praranda žmones, kiek draugų praradus per tokį savo charakterį, baisu pagalvoti. Dar baisiau, kad "beširdė beprotė" turi širdį. Pasirodo. 
- Tu neišprotėsi ir tu nemirsi, tiesiog turėsi laiko gyvenime suvokti kas laikina, o kas amžina. Ir taip, ne pirmą kartą pabandėm, ir nieko čia gero nesigavo, nes vistiek atsirado, kas viską sušiko.- jau dabar tų žodžių neskyrė tiesiogiai jam, gal pati suvokė, kad pakankamai prikalbėjo, bent kuriam laikui savo principų atsikratė. Kad ir kokia bebūtų Diana - jinai gi irgi žmogus, pastoviai laisvalaikiu svarbių žmonių negraužia.- Myliu tave labiau už save, už savo gyvenimą, bet tu pats žinai, kad beviltiška kažką įrodyti, jeigu tai ne pirmas kartas, kai mums nepasiseka. Per daug visko nutiko, net norėdami, negalėsim būti laimingi. Toks dalykas kaip laimė, tikriausiai net ir neegzistuoja, čia gi ne filmas kažkoks. Ne pasaka. Vieną kartą aš išėjau, o dabar.. gal tiesiog tu išeik. Ir viskam basta. Galbūt su kita, kuri vistiek kažkada atsiras, nepasielgsi taip, kaip pasielgei su manimi.- sulaikė ašaras sekundėlę, tokia negera nuojauta apėmė, bet net ir tai nuignorino. Niekada nesijautė blogiau, negu dabar, bet vistiek žengusi žingsnį priekin, apkabino jį, pati nesuprasdama kodėl, o paskui paleido tiesiog mostelėdama ranka į durų pusę, o pati nuvarė į savo kambarį verkt.


You spend your whole life stuck in the labyrinth, thinking about how you’ll escape it one day, and how awesome it will be, and imagining that future keeps you going, but you never do it. You just use the future to escape the present.
Back to top Go down
avatar

Alias :
G ♛

Credit :
Kodas STARBOY

Likes :
510

Posts :
1809

Claim :
Juan Luis Londoño Arias

Other accs :
Adriana Smith Herrera

Yo soy grosero y no te lo voy a negar
Yo soy grosero y no te lo voy a negar

Sun 5 Aug 2018 - 21:06

Jei tik būtų įmanoma atsukti laiką atgal, tai tą Enrique ir padarytų. Bet dabar suvokė, kad to nepadarys, kas pasakyta tas, kas padarytą - padarytą. Bandydamas žmogus taisyti savo padarytas klaidas , jų padaro dar daugiau. Aišku galbūt būtų protingiausia pamiršti viską, nebekreipti į tai dėmesio. Numoti ranka, bet jie gi netokie.  Užsispyrė abu, o Luis pasakė, tą ką norėjo pasakyti, neslėpė nieko. Bet čia jau jos pasirinkimas tikėti juo ar ne. Tie žodžiai ' nemanau , jog man atleidai '  nukilino jį tiesioginę to žodžio prasme. Tai buvo melas, nes Luis senai jai atleido, ten tik pinigai kurie taip ar taip bent jau pas Escoba lengvai pasidaromi. 
- Atleidau, norėčiau, kad atleistum ir man - tyliau kiek pasakė jis Di. Nebenorėjo daugiau jis kartotis, bent jau viską sužinojo iš jo. O jei jinai jį ir paliks dėl to kvailo bučinio  tegul. Paverks namie apsikabinęs viskio bonką, gal netyčia nuskęs tam savo basiene ir visiems ramu bus. Nevelti žmonės sako jog meilė gali ir skaudinti, skaudinti ir buvimas su mylimu žmogumi, bet kitais atvejais  ji ir gydo. Bet dabar , dabar toji meilė vienas kitam sužeidė juos abu, ir kažin kiek dar žeis juos , čia tik laiko klausimas.  Tie netvirti Dianos žodžiai, ar jį klystą, dar labiau privertė jaudintis, jis taip pat nemėgo kaip jam kas meluoja, bet per tuos savo melus jie patys sau išsikasa duobia. Kas ir nutiko. Enrique irgi buvo panašus į savo tėvą, tas irgi mylėjo savo žmoną, net po to kai jinai išėjo pas kitą ir jį paliko. Tai ir Luis visada ją mylės. Toks jau jo pasirinkimas, o širdžiai neįsakysi. Tai už teko čia verkti tai nusivalė tas ašaras atsidusdamas sunkiai, ne velnio jam ne lengviau nebuvo. Po to ką pasakė.  Atrodė,kad pasaulis po jo kojomis ėmė ir išnyko,o jis liko kaboti tik ant plono lyno. Tie merginos žodžiai kad po Londono bus aišku, netikėjo ir nenorėjo tikėti , kad jinai vėžį turi. - Netikiu, Diana, koks dar Londonas, pasakyk kad tai nejuokingas pokštas. Prašau tavęs - dar syki jos paprašė, skaudu buvo tai žinoti, nors čia ir galėjo būti ne tiesą. Mirė jau jis senai viduje beklausydamas  tų kitų žodžių. Nu ir kas jie per žmonės, kad patys viena nuo kito stumia ir neleidžia vienas su kitų dalintis gyvenimu drauge. Aišku du kartus nepasisekė , bet na kaip sakoma trečias kartas būna garantuotas. Tad su tais žodžiais ape kitą Luis pridėjo pirštą jai prie lūpų, nes to girdėti nenorėjo - Aš tave myliu ne ką mažiau , nei tu mane. Ir nekalbėk taip, nenoriu to girdėti, nes kitos nėra ir nebus.  Busi tik tu,ir jei reiktu rinktis, visada pasirinkčiau tave. O jei ir būtų kita mergina mano gyvenime kuria mylėčiau , tai būtų mūsų dukra...  Bet kaip matau tu pati mane paleidi, nenori kovoti už tai kas tavo. Pasakai, kad sergi, o paskui atsuki nugara. Jei ir tai tiesa, tai aš noriu būti su tavim ir tau padėti, nes tu visas mano pasaulis, suprask tai. Taip suklydau, padariau klaida, įskaudinau už viską atsiprašau. Nesijaučiu dėl to gerai-  kalbėjo toliau jau nelabai suvokė ką kalbą vėl jam verkti norėjosi , nes jau ir pats ėmė kartotis. Tai tik stipriai apkabino Diana, suspaudė ją savo glėbyje, įkvėpė jos plaukų kvapo ir pakštelėjo į pakaušį kelis sykius. Paleisti jos net neorėjo, sunku baisiai buvo, bet jai ištrūkus ir parodžius ranka į duris, Luis daugiau nebematė prasmės daugiau ką jai sakyti, jokio antausio tik mostas ranka link durų... Tik pasiliko žiūrėti į ją tokiomis akimis, kad jau vsio pabaiga. Bet prieš jai nusisukant suėmęs jos ranka trūktelėjo į save ir pabučiavo švelniai į lūpas, nes bent jau paskutinį kartą norėjo pajausti jos lūpų šilimą ant savųjų,  o tada jau leido jai nueiti. 
Pats tiesiog pakrito ant grindų ir nežinia kiek laiko ten taip prasėdėjo, bet Dianai užmigus tyliai susirinko savo daiktus. Pastebėjo dar ja miegančia, pakštelėjo į kaktą ir tyliai išėjo iš miegamojo. Paliko dar raštelį virtuvėje ant stalo raštelį su užrašu "lauksiu tavęs kiek reikės, nes mylėjau tave dar tau nežinant. Tad ir mylėsiu kol gyvas busiu. Atleisk man ir dar milijoną kartų atsiprašau tavęs". Nebuvo Enrique romantikas, bet prie po raštelio ir žiedą dėžutėje paliko ,su kuriuo norėjo jai pirštis, nes kitai jis net nepriklausytų, o čia jau pačios merginos valia ką su juo darys, nes jam jau jo nereikėjo. Tai tik apsižvalgė po patalpą ir išaušus ankstyvam rytui palik Dianos namus. Įsėdęs į džipą išvažiavo. 



The fear of death follows from the fear of life. A man who lives fully is prepared to die at any time.
Back to top Go down
avatar
Alias :
Simona☽

Credit :
Starboy

Likes :
329

Posts :
1889

Claim :
Selena Marie Gomez

I worship the sun, but I swoon for the moon
I worship the sun, but I swoon for the moon

Sun 5 Aug 2018 - 21:50

Šiaip jau galėjo ji ir nejuokaut dėl to vėžio, bet nu ką, too late jau, reik išlikt su savo nejuokingais juokeliais. Tai nutylėjo, nieko apie tai daugiau nesakė. Pati kaip paauglė blyn kokia, prisišneka, o paskui tyli, nes nenori dar daugiau prisišnekėt. O gal ir nori.. gal va to jai ir trūksta. Šiandieną ji ne tik pasuko atskirais keliais su Enrique, bet dar ir visam laikui palaidojo tą jausmą vadinamą meile. Puikiai suvokia, kad ji daugiau nieko taip nemylės. Ką čia taip. Visai nemylės. Na nebent.. tam tikrą stebuklą apie kurį meistriškai nutylėjo, nebuvo toks žmogus, kuris bandytų kažką prie savęs prisirišt, ypač kai jaučia, kad kitas žmogus gal ne taip ir nori būti šalia. Jau seniai Di sau gyvenimą susišiko, dar tada, kai tą asilą užmušė ir sėdo už grotų. Tada pasikeitė taip neatpažįstamai, o dabar.. vėl blet kažkokia ne tokia fazė. Prakeiksmas ta Diana, šalintis nuo jos, laiko klausimas, kada nuo jos absoliučiai visi atsitrauks. Pati jau nebežinojo ko nori, per daug smūgių per vieną dieną, jau geriau pati liktų sudubasinta, bet tik ne šitaip. Tik ne psichologiškai. Negyventų, bet gi jinai kitokia, negu jos motina, net jeigu dažnai pagalvodavo, kokios jos dabar būtų panašios, jeigu tik Di ne žiauresnė. Pastaroji dabar mąstys apie kitą žmogų, net ne apie save, nes ką čia jinai.. graudi padėtis. 
- Aš pati blogiausia kovotoja.- čia taip random įsiterpė, dramatiškai atsidusdama. Viskas kas čia dabar buvo, tai dar prieš jai išvarant verkt į kambarį, blt, turi biškį dar bobiškų kiaušų, nes jei verkia, tai tik prie bff arba viena. Tie jo žodžiai.. nu blemba, tikrai nepalengvino situacijos. Viskas skambėjo taip gražiai, vertė susimąstyti, kam jai tie principai. O tas bučinys išvis ją pribaigė, ok, tai gal net nepaslinks iš namų ateinančius dešimt metų išeit, pradės kates augint, ir pataps kačių moteriške, kaip ta iš simpsonų. - Sėkmės, Enrique. - prikando lūpą, tik dėl to, kad neapsiverktų, dar reikėjo tas savo ašarikes palaikyt minutę kokią. O tada jau stopudovai išvarė į savo kambarį. Pražliumbė ten tyliai, meistriškai, kaip moka tik jinai. Nu krč vistiek sekančią dieną visa baisi bus, galėtų, tai ir pripistų dabar, negali gi blet. Sunkus tas gyvenimas be šnapso bonkos rankoj, taip va ir nutinka. Šiandieną ji pati pasielgė kaip didžiausia debilė, bet tuo pačiu, taip drąsiai, ne kiekvienas gi sugebėtų savo gyvenimo meilę paleist. Herrera pasirodo tikrai nelabai pilno proto, pati stumia nuo savęs visus žmones, amen jai jau krč. Tai va, verkė kol užmigo. Ryte pabudo visa baisi kaip ir buvo manyta, šiaip ne taip nuvarė iki vonios, išsimaudė, persirengė, pasižiūrėjo į veidrodį, išsigando, užsidėjo akinius ir tada nuvarė link virtuvės. Jautėsi tai kai po gerų pagirių, o viso labo tai tik nauja gyvenimo pradžia. Negalėjo pagalvoti, kas buvo vakar, o tai jautė, kad vėl apsiverks. Tačiau vietoj kavos gaminimo, pastebėjo kažkokį raštelį, ir dar dėžutę. Debiliška mintis pasivaideno jos galvoje, kad gal kas nors įsilaužė ir mažytę bombą jai pakišo, zjbs gi būtų, išlėktų viršun, gal netyčia bent į dangų ją Dievulis priimtų. Perskaitė tą raštelį, vėl apsiverkė, jau net nujautė, kas toj dėžutėj, tikrai neišeis iš namų, jeigu dabar pažiūrės kas viduje. Įsipatogino dar aukštoj kėdėj, praspoksojo į tą lapelį, net nenugirdo, kaip kokius tris kartus nuskambėjo Di ragelis. Atsigavo iš tos transo būsenos tik tada, kai skambutis nuskambėjo kokį ketvirtą kartą, nubėgo vėl link savo kambario, pabazarino, o pabaigus pokalbį, įsimetė telefoną į kišenę. Va ir ta kelionė ble, lyg tyčia krč, nu bet ok, iš vienos pusės pliusiukas, galės pailsėt nuo visko. Jeigu tai dar įmanoma. Susimetė reikalingiausius daiktus į nedidelį lagaminą, vėl grįžo į virtuvę, apie kavą visai jau pamiršo, tiesiog tą lapelį perlenkė, kaip didžiausią turtą, įsikišo jį į švarkelio kišenę, kaip ir tą dėžutę, kurią ten pat priglaudė. O tada jau išvarė iš buto, pamiršdama duris užrakint. Px gi, kur duris pamiršo užrakint, ten ir sveiką protą paliko. 


You spend your whole life stuck in the labyrinth, thinking about how you’ll escape it one day, and how awesome it will be, and imagining that future keeps you going, but you never do it. You just use the future to escape the present.
Back to top Go down
avatar
Alias :
Simona☽

Credit :
Starboy

Likes :
329

Posts :
1889

Claim :
Selena Marie Gomez

I worship the sun, but I swoon for the moon
I worship the sun, but I swoon for the moon

Fri 17 Aug 2018 - 23:35

Diana augdama vis pagalvodavo, jog darys viską, kad tik neliktų paskutinėj vietoj šitam gyvenime, tačiau niekada nebūtų norėjusi tapti Abigailės kopija, turint omenyje konkrečiai jos elgesį. Panašu, kad šalti žodžiai tariami motinai buvo per daug paprastai ištarti, nes šiaip jau kurį laiką Di mėgsta apgalvot ką sako, tik pastaruoju metu jai nesigauna, bet šitoj vietoj jai daug galvot nereikėjo. Kas su savo krauju taip kalba? Ir be jokio pasigailėjimo? Gal Diana rimtai elgesiu yra baisiai panaši į motiną? O gal dar blogesnė? Tais laikais Esperanza nebūtų turėjusi minties kažką padaryti Colletei, tuo labiau šitaip su ja kalbėti, bet dabar jai rimtai visiškai nerūpi. Žinoma, pliusas gal tik toks, kad nepaisant visko, nepaliko jos tame oro uoste, o dar ir į namus priimė. Šiaip ar taip pačiai šiuose namuose būti yra labai keista, nes jei kažkada čia buvo tiek laimės, dabar viskas peraugo į neaiškų skausmą, kurio Herrera taip norėtų atsikratyti. Tik ar jai pavyks, ypač po mamos vizito? Juk ši vieta išvis dabar taps nemaloni. Tačiau nesvarbu, vienas dalykas jai tik rūpi gyvenime, ir tai tikrai yra ne šis butas ir ne jos pačios laimė, nes tikriausiai laiminga ji niekada nebus. 
- Gal ir būčiau norėjusi visiškai negimti. Dažnai pamąstau, kad neegzistuoti turbūt būtų daug paprasčiau, negu gyventi tokį gyvenimą.- pati nesuvokė jau ką kalba, bet irgi, tokią teisybę čia skėlė, graudu nu. - Na žinai, dar iki šiol negaliu to suprasti. Žinau, kad kraujas kraujui turi padėti, dabar toks pats mąstymas yra gaujose - savas už savą gali galvą paguldyti, bet viena yra pagalba atiduodant savo jėgas, o kita - pagalba atiduodant savo laisvę. Aš pati tikiuosi, kad kažkada tu tai suprasi, bet tikriausiai jau per vėlu, jeigu iki šiol nesusivokei.. Nesvarbu.- nutraukė visiškai tą temą, o tai tikrai nedžugina Dianos širdies. Žvelgimas į Collete, jos priminimas apie Meksiką ir tą vaikystės/paauglystės laikotarpį, verčia Herrerą jaustis taip, lyg ji viduj nesveiku balsu klyktų, lyg verktų kaip niekada neverkė, bet išorėj - matyt nebeliko net ir tų ašarų, kad stovi čia tokia lyg pardavus kažką, kas jai būtų buvę labai svarbu. - Tai vadinasi.. yra.. sesuo.- atsiduso viena ranka pasitrindama akis. Sesė. Bet ko galėjo tikėtis iš Abby, bet naujienos apie dar vieną giminę? Dabar tik klausimas kyla.. kur ta mergina? Nes tikriausiai, kad jau ne vaikas. Ką veikia? Kaip gyvena? Ar nieko netrūksta? O gal jos visai jau gyvųjų tarpe nėra? Staiga šioks toks rūpestis užplūdo merginos mintis, bet nenorėjo labai daug prisigalvot, kaip seniau būtų norėjusi turėti kažką tokio artimo.. gal jos tikrai jau nebėra? Kažkaip baisu sužinot, ką Colletė jai padarė, jeigu jau su visa šeima neaugo. Na vat, šioks toks skirtumas tarp Di ir Abby - nepaisant šaltumo, vienai nuoširdžiai rūpi kur dabar yra toji giminaitė, o kitai.. na jai turbūt nusispjaut, nes žada pasakyti teisybę (gal), kad tik išgyventų Los Andžele ir nebūtų išmesta. - Būsi vertinga, jeigu tik pasakysi visą teisybę.- dar pridūrė sumišusiu balsu, nesupranta pati savęs jau, nei savo emocijų. Net kai įžengė į butą, aprodė viską, dar vis stovėjo tokia pasimetusi, iš galvos negali pamest tos minties, jog visgi ji ne viena šitam pasaulyje. Galbūt. 
Ranka tik mostelėjo į svetainės pusę, kai Abigailė nusiavė batus, netrukus abi kiek paėjo į priekį jau pasiekdamos šią patalpą. Šioj erdvėj Diana net blaiviai mąstyt negalėjo, bet tikrai neišeis, nepaliks motinos vienos, kol ji jai neatsakys į kelis rūpimus klausimus.- Prisėsk.- mostelėjo ranka į sofą, pati klestelėdama ten pat. Kurį laiką spoksojo tiesiog į stalo kampą, tik dabar jai turbūt ta šoko būsena pasireiškė.. na ir kodėl tiek laiko turėjo būti tiek melo. Kas čia per gyvenimas, va, pagrindinis Esperanzos rūpimas klausimas. - Dėl klausimų tu buvai teisi. Noriu sužinoti, kaip pasielgei su mano sese, kodėl ji su mumis negyveno? - suspaudusi lūpas pagaliau pakėlė akis į moters pusę. 


You spend your whole life stuck in the labyrinth, thinking about how you’ll escape it one day, and how awesome it will be, and imagining that future keeps you going, but you never do it. You just use the future to escape the present.
Back to top Go down
avatar
Credit :
xionide

Likes :
33

Posts :
75

Claim :
Mädchen Amick


Sat 18 Aug 2018 - 21:51

Abigailė šiuo metu turėjo didesnių problemų, dėl to Dianos grasinimai nelabai tejaudino ją. Aplamai, nelabai tikėjo ji savo dukros žodžiais, kokia gi dukra galėtų rimtai su savo mama taip kalbėti? Jos manymu už Di dabar kalbėjo tas pyktis, kurį ji laikė savyje ant savo motinos tiek daug metų, kuris tikriausiai visuomet didėjo vien tik dėl Abby kaltės. Žinojo, kad prireikus visą tai įrodyti veiksmais, merginos drąsa kažkur pradingtų. Visgi, kad ir kokia siaubinga būtų, Colletė buvo Esperanzos motina ir tiesiog buvo įsitikinus tuo, kad dukra tiesiog kalba bereikšmius žodžius.
- Diana.. nekalbėk taip. Turėtum būti dėkinga už tai, kad tu dabar esi gyva, kad nepadariau daug didesnės klaidos ir tavęs neatsisakiau dar tada, kai tu buvai ten, - pirštu baksteli į savo pilvą. Gi Colletė, kol dar buvo nėščia, labai save prisižiūrėjo, nerūkė ir negėrė, netgi kavos per tą laiką buvo atsisakiusi, nelabai jai norėjosi, kad jos pačios vaikas gimtų su kokiu nors išsigimimu ar netgi kažkuo baisiau, tik jai gimus nustojo rūpintis ja, gi tai už ją galėjo puikiai jos tėvai padaryti, - kraujas už kraują, - dar kartą tyliai pakartoja duodama sau laiko sugalvoti ką toliau sakyti, - tai ką tavo manymu mums reikėjo daryti? Dar kartą pakartosiu - tu buvai ta, kuri galėjo mums ištraukti iš tos duobės, bet tu mieliau pasirinkai bėgti, o ne padėti savo pačios šeimai. Tiek to, matyt, vis dar nesugebi to suvokti, - kad ir dabar, Abigailė sugebėjo nusivilti savo dukra, nes ji nesuvokė to ką bandė jai įaiškinti. Buvo įsikalusi į galvą, kad Di turėjo padėti šeimai ir nematė tame nieko blogo, jos nuomonę pakeisti sunku arba geriau iš viso to nedaryti. 
Įėjusi į svetainę greitai akimis perbėga per ją. Keista, bet Diana tikrai gerai įsikūrusi, aplamai visa namo dalis, kurią ji jau spėjo pamatyti atrodo prabangiai ir skoningai, o tai tik įrodė, kad dukra tikrai prasimušė per tą laiką gyvenime. Pastato lagaminą prie sofos, o tada klesteli į ją, kiek įdubdama į jos vidų, labai jau minkšta ten sėdėti buvo. Patogu. Moters galvoje dabar dėjosi tikras sumišimas. Ar tikrai papasakoti dukrai tiesą? Bet jei ji padarys tai, dukra dar labiau pasišlykštės savo motina, tada dar sunkiau ją bus susigrąžinti arba visai neįmanoma. O gal tik tiesa gali priversti ją suartėti su Esperanza? Velniop, bus kaip bus.
- Tikrai nori tai sužinoti? - tyliai atsidususi susikelia koją ant kojos ir delnus padeda ant kelėno, - dabar.. aš net pati nežinau kur ji randasi, beveik niekada nesidomėjau tuo, nežinau ar ji išvis dabar gyva.. o jei ji gyva, tai ji lygiai vienais metais už tave vyresnė, o jos vardas.. vardas.. Adriana, nebent jai jį pakeitė, - susako pačius pagrindinius dalykus, gal jie palengvins tolimesnį pasakojimą, - tada man dar tik buvo 19 metų, buvau nerūpestinga paauglė, tiesa sakant, abu su tavo tėvu buvom labai nerūpestingi, abu vienas kitam pažadėjom amžiną meilę, galbūt dėl to jis vis dar mane pakenčia ir nepalieka.. - būtų sunku Abigailei išsiskyrus su savo vyru, gi jis vienas iš pagrindinių jos pinigų šaltinių, po trumpos pauzės Colletė vėl prabyla, - tada dar nemąsčiau apie jokius vaikus, o kam? Buvau dar labai jauna, nepasiruošusi tam, net negalėjau savęs įsivaizduoti motinos vietoje, - keista moteriai viską prisiminti, gi tada dar buvo visai kitoks žmogus, - sužinojusi, kad savo įsčiose nešioju vis dar besivystantį kūdikį ėmiau panikuoti. Man jo visiškai nereikėjo. Norėjau pasukti lengviausiu keliu ir pasidaryti abortą, bet tavo tėvas mane įtikino to nedaryti, gi po to tikimybė susilaukti vaikų sumažėtų perpus arba visai galėčiau tapti nevaisinga. Tavo tėvas žinojo, kaip aš nenoriu vaikų, bet, matyt, to nesuprato ir padarė pagal save, - nežinojo Collete ar daro teisingai tai pasakodama Esperanzai, na, bent jau dabar ji žinos tiesą, žinos, kad šitam pasaulyje yra ne viena, - vos tik mergaitei gimus palikau ją gyvybės langelyje su lapeliu "Adriana", net negalėjau pažiūrėti į ją. Nenorėjau, - keista, kai moteriai kalbant nesuvirpėjo nei viena raukšlele jos veide, - po metų gimei ir tu.
Back to top Go down
avatar
Alias :
Simona☽

Credit :
Starboy

Likes :
329

Posts :
1889

Claim :
Selena Marie Gomez

I worship the sun, but I swoon for the moon
I worship the sun, but I swoon for the moon

Sun 19 Aug 2018 - 21:41

Pyktis jos balse atsispindėjo geriausiai tik tada, kai paaiškino motinai, kas bus, jeigu ji jai meluos. Bet ir tai, tas pyktis buvo toks mirštantis, ne dėl to, kad ims tuoj čia ir susileis, nes matai, mama čia pat.. taip nebus, ne toks žmogus Diana, ypač, kai kalba eina apie ją ir jos tėvus, bet norėjo kuo žmogiškiau jai paaiškinti, net jeigu tie grasinimai jokio žmogiškumo neprideda. Reikia pasidžiaugt, kad kaip oro uoste taip ir čia nekelia kažkokios dramos, per daug viskas suknista jos gyvenime, ir ne pirmą kartą įsitikino, kad jeigu taip būna, tai viskas sukrenta į vieną krūvą - ne vienas dalykas, o dešimt, juk per tuos metus taip puikiai įvaldė tokį meną, kai miršta viduje, tačiau bando iš paskutiniųjų stiprėti išorėje. Lyg norėtų parodyti žmonėms, kad jai į viską nusispjauti, nes turi savo tiesas ir viskas, o realybė tokia, kad viskas palieka šiokią tokią žalą - skaudina, štai, ką daro jos gyvenimas. 
- Žinai, man kartais atrodo, kad tu mane pagimdei su ta mintim, kad numesi, bet kai supratai, jog gal galiu būt vertinga - ėmei ir susigrąžinai. Tau tikrai nerūpi, ką aš dabar kalbu, bet aš tikrai manau, kad verčiau būčiau negimusi. Tiek to. Neturiu aš noro šiandien su tavim ginčytis, bet laikausi vis tiek tik savo nuomonės.- nenorėjo daugiau gilintis dėl viso to, kas buvo. Aišku, kad Diana dėl ko gali jai būt dėkinga, tai tik dėl to, kad pagimdė, bet kai geriau pagalvoja.. būtų paprasčiau, jei tiesiog būtų negimdžiusi, juk ji vaikų tai nenorėjo, vadinasi jau žinojo, kad savųjų atžalų nemylės. Dar vis negalėjo suvokti, kaip įmanoma nemylėt savo kraujo, bet.. juk pati žiūri į motiną, bendrauja kaip su eiline praeive, nes niekada jokios šilumos iš jos nejautė, tuo labiau pati dabar tos šilumos motinai nebejaučia. - Ką gi.. galėjai kažką geresnio sugalvoti, o ne parduoti savo vaiką kažkokiam supistam vyrui. - žaibišką žvilgsnį metė į Abigailės pusę, štai ir ta Diana, kokia dar buvo prieš kokią savaitę ar kelias. Matosi, kad čia motina su dukra sėdi, jeigu abi gina savo nuomones.- Man atrodo tu pati nesugebi suvokti, kaip man tada trūko motinos meilės. Ar tu bent žinai tą jausmą, ką reiškia, kai atrodo turi su kuo pasikalbėti, turi kuo didžiuotis, bet tiesiog nėra jokio tikslo, jeigu tas žmogus nieko nejaučia? Tu pati esi kalta dėl visko, didžiausia savanaudė visoj šitoj istorijoj. Gal ir būčiau pasiaukojusi, jei būčiau žinojusi, kad tu tai darai tikrai ne iš malonumo? Visų pirma numetei, tada susigrąžinai, pasinaudojai, o paskui norėjai vėl numest, bet šį kartą, palyginus, visiškai nepažįstamam žmogui. Ir galų gale kas būtų likęs laimingas? Tu. Nes gi tau pinigai svarbiau už šeimą. - kaip drėbė taip drėbė, be jokio gailesčio. Mėgo "tiesiai šviesiai" metodą panaudot laisvalaikiu ir ne tik, žodžiu, žiauri ta Diana, bet kad nuoširdi, tai tikrai. 
Svarbiausia šiuo momentu buvo net ne tai, o sužinoti kuo daugiau apie seserį, apie kurią nieko nežinojo daugiau negu dvidešimt metų. Telemunda much, ane? Kažkaip būtent taip ir jaučiasi pastaruoju metu Herrera, kad jos gyvenimas prilygsta sugriuvusio teatro dramai. - Noriu.- tik tiek tepasakė, įkvėpdama daugiau oro į plaučius, lyg šitaip pasiruoštų tam, ką Abigailė ruošėsi jai papasakot. Jau nuo pirmų moters tariamų žodžių, jautė, jog istorija bus tikrai ne pati gražiausia.. o ar aplamai Esperanza galėjo tikėtis gražios istorijos iš motinos lūpų? Turbūt, kad ne, tai tai jos gal ir neturėtų stebinti. Atrodo viskas, ką ji papasakojo truko kokias kelias minutes, na gal kiek daugiau negu kelias, bet Diana vis tiek neįstengė išlaikyti šalto veido. Vaikų namuose... na, pasidžiaugtų, kad nors neužmušė, o paliko su galimybe kokiai nors šeimai už akių užkliūti, bet blemba.. gal jos tikrai gyvos jau nebėra? Di pajautė tik, kaip akys ašarot pradėjo. Jei Abigailė iš pradžių atrodė Dianai beširdė, tai dabar merginai stoka būtų žodžių, jei reiktų išsakyti, ką apie ją galvoja. - Tai.. tu ją palikai. Kaip dėl to jautiesi? Gerai miegi naktimis? - nematė net prasmės bandyt motinai paaiškint, kad niekas su savo vaikais taip nesielgia, juk realiai, ne Diana turėtų motiną apie gyvenimą mokyti, o motina Dianą. Bet kokie čia santykiai pas jas.. Esperanza tai turbūt rimtai išprotės, jeigu sužinos, kad Adrianos nebėra, net jeigu jos nepažįsta, o ką Collete? Panašu, kad jai nerūpi. Tačiau jeigu Dianai pavyktų sužinoti, jog jos sesuo sveika, gal net su ja susitikti, pasijaustų ne tokia vieniša? Vaikai dėl tėvų pasirinkimų juk nekalti. Bet tie jeigu.. baisu prisisvajot. Rimtai, jau ši merdžina ims netikėt svajonėm, nes koks tikslas, jeigu galiausiai viskas sugriūva. Kurį laiką tiesiog žiūrėjo į Colletę, bandė ašaras pasilaikyt sau, bet vis tiek neįstengė. Staiga dviem rankom užsidengė veidą, nuleido galvą ir apsiverkė. Va taip paprastai.


You spend your whole life stuck in the labyrinth, thinking about how you’ll escape it one day, and how awesome it will be, and imagining that future keeps you going, but you never do it. You just use the future to escape the present.
Back to top Go down
avatar
Credit :
xionide

Likes :
33

Posts :
75

Claim :
Mädchen Amick


Mon 20 Aug 2018 - 19:53

Pačiai Abigailei įdomu, ką ji darys, kai Diana išskris į Londoną, gi ta moteris tikrai labai nesaugiai paskutiniu metu jaučiasi, o likus viena tai išvis nuo proto gali pabėgti. Matyt, mažai jai ir betrūksta iki beprotybės, ne kiekvienas žmogus gali ilgai išgyventi sveikam prote tiek daug blogo gyvenime padaręs, o svarbiausia, kad ne sau o kitiems ir net nesijausti dėl kaltas. Reikės mąstyti moteriai ką čia reikės padaryti, kad viena neliktų, reiks greitu metu ir draugelių Los Andžele panašių į pačią susirasti, vis smagiau moteriai bus, kai dukra išvyks, o gal tada ir jai grįžus taip stipriai į akis nelįs bandydama įrodyti, kokia motiniška ir meilės prisisotinus ji dabar. Vienu žodžiu, laukia bemiegė naktis, nes nu reikės rimtai apmąstyti ką toliau su savo gyvenimu daryti, pliusas tas, kad bent Esperanza ją į savo gaują žada įrašyt, šioks toks užnugaris. O dar Colletės vyras, visiškai nėra žinių iš jo nuo tada kai atvyko čia, gi žinutę oro uoste sėdėdama tai išsiuntė, kažkaip baisu moteriai, kad vyras nepavestų jos ir nesugalvotų visiškai neatvykti į LA, gi vieną išleisti tai sugebėjo, kartu kažkodėl su ja neskrido. Žodžiu, bus kaip bus, gal sugalvos Abby kažką, gi visada sugalvoja, nėra tokia skysta ji, moteris kaip priklauso.
- Diana, aš neneigsiu tavo šių žodžių, nes tikrai tavęs nenorėjau, gi buvau jauna ir tu tai žinai, - tiesą gi pasakė, kažkaip čia šiandien įdomiai ta Colletė kalba, tai tiesą kalba, tai sugalvoja dukrai pudrinti smegeninę, tuoj pati pasimes tarp savo melų ir pradės mintis keisti kaip per kokį pms, kai moterys nežino ko nori iš gyvenimo, tuoj ir čia tas pats bus, - susigrąžinau tave, nes turėjom prastą situaciją, o tu tikrai mums labai padėjai iki kol sugalvojai pabėgti, mesdama savo šeimą, sugalvodama, kad neprivalai savo kraujui padėti ir lengviausia yra pabėgti, - nu nenori ji čia savo dukros smerkti dėl jos poelgių, tai bando taip gražiai apie viską kalbėti, nu taip gražiai, kaip jai išeina, - apie ką kalbėjom? Ak, tiesa, apie tai, kad tavęs nemylėjau. Negaliu neigti to, nes tai yra tiesa, man tavęs nereikėjo, gi kitaip būtum augusi su manimi ir tėvu, bet vietoj to augai su seneliais ir nesakyk, kad tau pas juos buvo blogai, nes žmonės jie tikrai geri. Bet dabar, Diana, aš supratau, kad savo gyvenime padariau daug klaidų ir noriu tai atpirkti, negi negali to suprasti? Noriu tau parodyti, kad galiu būti tavo motina ir, kad tikrai tave myliu, nepaisant viso mano padaryto šūdo, kaip tau tai įrodyti? - merginos burną palieka tylus atodūsis, nu gera aktorė ji, negali to paneigti, gi tokia įsijautusi čia dukrai pasakoja, kaip ją myli, nors ten kažkur, jos supuvusioje širdyje jokių jausmų nėra, nebent kažkaip atrakintu juos, gal tada kitaip būtų. Per kvaila ji tai suprasti, - gi pati minėjai, kad tau trūko motinos meilės, o aš dabar ją galiu suteikti, galiu atpirkti visus tuos metus, kol buvai vieniša, nes tau reikėjo motinos.
Papasakojusi dukrai apie Adriana mergina nutyla, kažkaip nebesinori nieko sakyti, užmerkia akis, giliai įkvepia, iškvepia ir atsimerkia. Nu baisu net moteriai dabar galvot, ką jos dukra apie ją mano, argi ji tik nepadarė klaidos apie tai papasakodama? Dabar išvis kažką padaryti bus labai sunku, tuo labiau ją susigrąžinti. Dar bijoti pradeda, kad Diana nesugalvotų už plaukų jos ištempti iš savo namų, nes nepažįsta ji tos Dianos, tai ir negali sugalvos kas ten toj jos jaunoj galvoj gali sukuždėti ir liepti motiną iš savo namų išspirti. Esperanzai pradėjus klausinėti, Colletė tik žiūri į ją įsmeigusi akis, bet visiškai nieko nesako, bijo, kažką pasakyti. Dar pagalvoja, kad naktimis tikrai ganėtinai gerai miega, nu nekalbant apie tuos košmarus, po kurių visa prakaituota pabunda, tai viskas ok, nėra kuo skųstis net. Tik garsiai savo minčių neišsako. Esperanzai užsidengus veidą delnais kiek prisimerkia, nu nesupranta ji ką tokiais atvejais daryti. Gi nebuvo tas žmogus, kuris kitus guosti moka. Niekada. Gal ją apkabinti? Bet apkabinusi kai gaus į akį, tai kelis mėnesius su fanaru po akim vaikščios. O gal surizikuot? Velniop. Prislinkusi arčiau dukros, jau tiesia rankas link jos, bet greitai atsitraukia. Neišdrįsta matai.
Back to top Go down
avatar

Credit :
starboy.

Likes :
22

Posts :
51

Claim :
Skeet Ulrich


Tue 11 Sep 2018 - 0:10

Būtent Meksikoje Erikas ir jautėsi saugiausias, čia kaip tik jis buvo perdėtai atsargus, labiau stebėjo aplinką, stengėsi elgtis kuo natūraliau, per daug neišsišokti ir nesivelti į konfliktus su žmonėmis. Amerika nuo Meksikos smarkiai skiriasi, tarsi du atskiri pasauliai, ten viską galima valdyti pinigais, net nelabai reikia jų daug turėti, kad papirktum aplinkinius, bet kuomet atsiduri vienoje turtingiausių pasaulio šalių, kur teisėsaugos organai kur kas labiau išvystyti ir sunkiau paperkami, tenka būti kur kas budresniam. Būtent todėl Erikas čia jautėsi nesaugiai, neturėdamas jokio užnugario, jokių ryšių, o juk jis gana pasižymėjęs nusikaltėlis, lygiai kaip ir jo žmona.
- Nesuprantu apie ką tu kalbi. Kodėl manai, kad mums namuose nesaugu? Čia mes neturim nieko. Aš net jokio ginklo neturiu su savimi savigynai, nes nebūčiau praėjęs per terminalą oro uoste. Neturiu ir ryšių... Būtent čia ir jaučiuosi nesaugiai, nes niekas mano užnugario nesaugos, kaip ir tavo, - kiek užsivedęs prabilo Erikas visiškai nesuvokdamas iš kur ta nepagrįsta žmonos paranoja. - Tau kas nors Meksikoje grasino? - paklausė dar kiek suraukęs antakius, galėtų tuos reikalus paprastai sutvarkyti, net neabejoja... Nors dabar pats Los Andželo tikriausiai nepaliks greitai turėdamas galimybę bent su viena dukra atkurti ryšį, gal ir su kita pavyktų...
Surūkęs cigaretę šį kartą Erikas užgesintą biką į sieną išmetė į šiukšlių dėžę neteršdamas aplinkos. Išklausė žmonos planus, suraukė kiek kaktą susimąstęs ar ji kažką įtaria dėl to pokalbio mašinoje, dėl to taip pasakė, ar ji nuoširdžiai nenori pasilikti dukros bute. Tikriausiai dėl to ir tylėjo kildamas iki pačio buto, kadangi galvojo ar į visą šitą velniavą yra įsivėlusi jo žmona. Įėjęs į butą Erikas pirmiausia nusivilko odinę striukę ir ją pakabinęs iš kišenių ištraukė cigaretes bei telefoną, pakelį paliko ant staliuko, o telefoną įsikišo į džinsų kišenę. - Kol palaidosim dukras, - atsakė į Abigailės klausimą, nors iš tiesų galvojo apie ilgesnį laiko tarpą, tik nedavė to sužinoti žmonai. Pasiūlius Abigailei apsidairyti, Erikas paėjo kiek giliau į butą, apsižvalgydamas aplinkui, bet realiai nepamatė čia jokių sentimentalių dalykų, apskritai butas priminė tarsi apartamentus iš katalogo, tad nebuvo prasmės knaisiotis aplinkui, o ir šiaip mintys neleido susikaupti ties materialiais objektais. Bernabe gana greitai susirado ko ieškojo bute - barą, o iš jo išsitraukė viskio. - Gersi? - paklausė žmonos vien todėl, nes nežinojo ar vieną, ar dvi stiklines paimti.


She said, "Forgive me for being a dreamer" and he took her by the hand and replied.
"Forgive me for not being here sooner, to dream with you."

Back to top Go down
avatar
Credit :
xionide

Likes :
33

Posts :
75

Claim :
Mädchen Amick


Tue 11 Sep 2018 - 0:41

Tikriausiai pats nemaloniausias dalykas šiuo metu moteriai buvo kalbos apie tai ką ji pridirbo Meksikoje, nesmagu jai apie visus pasilinksminimus buvo kalbėti su savo vyrų, jei dabar kalbėtų su kitu žmogumi, tai tikrai jaustųsi kur kas geriau, ne tokia suvaržyta, o dabar, atrodo, reikėjo gerai apskaičiuoti kiekvieną žodį, nepasakyti kažko tokio, kas dar labiau sugriautų ir taip jau apgriautus santykius. Vyrui užklausus kodėl ji mano, kad namuose nesaugu, tik tada moteriai dingteli, kad tikriausiai nepasakojo Erikui apie viską kas dedasi Meksikoje, tik savo paranojos dėka vis kartojo kaip jai, jiems yra nesaugu likti Meksikoje, - kaip tu gali nesuprasti? - svetainėje klesteli ant sofos grakščiai susikeldama koją ant kojos, alkūnę atremdama į sofos atlošą bei pasukdama galvą į vyrą, kuris šiuo metu blaškėsi po namus, - gi žinai, koks įtakingas tas mafijozas yra.. - Colletei visiškai nesinorėjo judinti šios temos, nesinorėjo kalbėti apie išdavystė, kuri taip griovė moters garbę vyro akyse, - būdama Meksikoje gavau nemažai užuominų, kurios tik ir sakė, kad mano dienos jau suskaičiuotos, beveik visi ryšiai, kuriuos turėjau ten nutrūko, nebeturiu aš Meksikoje ką daugiau daryti, tuo labiau, jei noriu išlikti gyva, - užsivedusi ėmė kalbėti įdėmiai apgalvodama kiekvieną žodį, nenorėdama nuskambėti per daug neįtikinamai, - paskutinį kartą, kai mačiau jį, jis taip pat man grasino ir tavąja gyvybė, mat jam sunku buvo susitaikyti sužinojus, kad aš visgi turiu vyrą, - moters akys ėmė klaidžioti po visą patalpą, nes žiūrėti į vyrą buvo labai nedrąsu, bijojo Abigailė, kad jis nepasiustų, bet kalbėti nesustojo, - aš žinau kiek daug ryšių tu turi Meksikoje, kad jautiesi ten saugus, bet jo gauja yra kur kas aukščiau, jis turi kur kas geresnių pažinčių, negu mes kartu sudėjus. Erick, aš nenoriu ir toliau rizikuoti tavo gyvybe, nenoriu velti tavęs į visą šitą mėšlą, kurį pati pradėjau, - ištaria kiek tylėliau, visiškai nesmagiai jaučiasi, nors tai jai ir nelabai būdinga, - dėl to noriu, kad liktum čia, su manimi, o jei prireiks ir kažkur kitur iškeliautum, bet tik ne į Meksiką.. nebent tikrai nori pabaigti mūsų santuoką, kaip ir minėjai tuomet, kai apturėjom paskutinį pokalbį prieš man išvykstant, - net pasigaili dėl savo žodžių, kas jau kas, bet Abigailė santuokos pabaigti nenori, reikia jai šito vyro ne tik kaip pinigų šaltinio, bet kaip ir gyvenimo partnerio, net dabar, kai viską taip sušiko. Aplamai, Abigailė buvo įsitikinus, kad jie kartu netgi čia, tokiam mieste su laiku sugebėtų neblogai prasisukti, - gersiu, - linktelėjusi pagaliau pasuka galvą vyro pusėn.
Back to top Go down
avatar

Credit :
starboy.

Likes :
22

Posts :
51

Claim :
Skeet Ulrich


Tue 11 Sep 2018 - 11:07

Visą gautą informaciją Bernabe virškino ruošdamas gėrimus tiek sau, tiek žmonai. Iš šaldytuvo dvi stiklines pripildė ledu, o paskui ant viršaus užpylė pakankamai brangaus viskio ir su stiklinėmis sugrįžęs į svetainę, vieną jų padavė moteriai, o kitą priglaudė prie lūpų. Nužvelgė Abigailę nuo kojų iki galvos, lėtai žvilgsniu slysdamas jos kūnu ir tuo pačiu galvodamas, kaip jis sugebėjo pamilti šią moterį, kuri pastoviai prisiverda košės nerdama stačia galva į problemas ir pavojus. Protingas žmogus bėgtų nuo tokios antrosios pusės kuo toliau norėdamas išnešti savo kailį sausą, tačiau Erikas beprotiškai myli Abigailę, jau daugiau negu dvidešimt metų jokia kita moteris nebuvo užėmusi jo širdyje vietos, tik skaudu, kad jai jis niekada nebuvo tas vienintelis, vienu momentu ant tiek nusibodo, kad net susirado kito vyro kompaniją ir tai atsiliepė ne tik jų santykiams, bet ir saugumui. Nugėręs šiek tiek skysčio iš stiklinės Erikas jį nurijo ir pajuto, kaip stemplė maloniai sušyla nuo deginančio viskio. Caktelėjęs liežuviu jis dar kartą pažvelgė į žmonos veidą, bandydamas atsakyti sau į klausimą ar jis galėtų pradėti gyvenimą iš naujo be jos. Kad ir kiek savęs to klausia paskutiniu metu, atsakymas visada lieka tik vienas - be Abigailės jis negali, jo pasaulis pasidaro nykus, net jeigu ji ir vaikščiojanti problema, nuo to tik gyvenimas įdomesnis. Bernabe po ilgos tylos atsiduso, prisėdo ant sofos šalimais žmonos, bet neatsilošė, atvirkščiai palinko į priekį alkūnes atrėmęs į šlaunis, o stiklinę priglaudęs prie lūpų.
- Ir ką man su tavim daryti, Abigaile? - paklausė jis tuščiai žvelgdamas į priekį. - Nežinau ar turėčiau bandyti tave apsaugoti, būti su tavimi, kai tu betkada gali pasirinkti kitą vyrą. Kodėl turėčiau aukoti viską, ką turiu Meksikoje, jei nesu įsitikinęs, kad iki gyvenimo galo pasiliksi su manimi? Juk vieną kartą išėjai pas kitą... Pažiūrėk kokios to pasekmės. Tu padarysi ir vėl tai, kai pamatysi jog finansiškai stipresnis ir galingesnis vyras tavyje mato nuotykį. Nebenoriu būti išnaudojamas tavęs, pati privirei košės, o dabar nori, kad aš ją eilinį kartą išsrėbčiau. Visą gyvenimą kontroliavai mane ir mano sprendimus, galbūt jei ne tu, mano dukros būtų gyvos ir būčiau matęs, kaip jos abi užauga. O dabar likau vienas, visiškai vienas, - Erikas akimirksniu nutilo, gerklėje užstrigo kažkoks gumulas ir jis atsistojęs ištuštino stiklinę, net nebegalėjo žiūrėti į Abigailę, nors ir sužinojo, kad jo viena dukra tikrai gyva, negalėjo išmesti iš galvos tos minties, kad jeigu mirtų, jis taip ir nebūtų turėjęs galimybės normaliai su ja susipažinti. Paėjęs prie baro prisipildė stiklą viskiu, pasuko galvą į žmoną. - Kuris tavo kambarys? - paklausė jos, visgi nusprendęs miegoti atskirai. Kad ir kaip patraukliai Abigailė atrodytų, Erikas jautėsi per daug įskaudintas ir įžeistas, kad su ja dalintųsi lovos guoliu, kaip jis jautėsi nereikalingas jai, kol ji smaginosi su kitu, taip dabar jos kūnas nebereikalingas jam. O gal vis dėl to reikalingas, tiesiog už jį kalba įžeisto žmogaus principai?


She said, "Forgive me for being a dreamer" and he took her by the hand and replied.
"Forgive me for not being here sooner, to dream with you."

Back to top Go down
avatar
Credit :
xionide

Likes :
33

Posts :
75

Claim :
Mädchen Amick


Tue 11 Sep 2018 - 20:24

Įdomu, kokia linkme būtų pasisukęs jų gyvenimas, jei jie taip niekada ir nebūtų pažinę vienas kito? Galbūt dabar Erikui net nereikėtų sukti galvos ką toliau daryti su savo žmona, gyventu sau ramiai su kokia moterimi ir trimis vaikais sodyboje, esančioje užmiestyje ir nematytų jokių problemų, o Abigailė.. tikriausiai jos gyvenimas niekuo nesiskirtų nuo dabartinio, gi jau nuo mokyklos laikų ją traukė pavojai, adrenalinas, vienu žodžiu, buvo vaikščiojanti katastrofa, tokia ir liko. Galbūt jų gyvenimas būtų geresnis, jei Erikas būtų užkirtęs kelią visiems moters planams nebandydamas leistis į nuotykius kartu su ja? Gal dabar Abigailė sėdėtų čia, su mylimu vyru ir lauktų dukrų grįžtančių iš po kelionės, norėdama sužinoti visas smulkmenas apie ją? Daug kas galėjo nutikti kitaip, bet dabar jau per vėlu apie tai galvoti, pakeisti nieko neįmanoma. Moteris žvilgteli į vyro akis, kai jų pirštai susiliečia imant iš jo rankų stiklinę, supranta, kokią gėdą jaučia prieš jį po viso to, ką padarė, o gal tikrai jam būtų daug geriau, jei jie padėtų tašką šioje santuokoje? Rūpi Abigalei Bernabe gerovė, nesvarbu, kad to niekada nesugeba parodyti ar net nebando to padaryti. Priglaudusi stiklinę prie lūpų gurkšteli skysčio esančio joje, tada priglaudžia stiklinę prie savo šlaunies. 
Išklauso vyro žodžius žiūrėdama į stiklinę, nežinojo kur daugiau akis gali dėti. Jam atsistojus tik nuseka jį akimis, minutėlę pasėdi sustingusi, kol supranta, kad turi gelbėti savo santuoką, kad ir kokios mintys ją buvo užklupusios, santuoka privalo būti išsaugota, negali ji pažadėti, kad pasikeis, nes žino, kad taip nebus, dėl to net nežada užsiminti apie tai. Vienu kartu užsiverčia likusį stiklinės turinį leisdama jam nuslysti gerkle, kiek nusipurto, matyt, persistengė vienu kartu tiek daug išgerdama, tuščią stiklinę padeda ant staliuko, net nekreipia dėmesio į jo klusimą ir atsistojusi patraukia link baro, prie kurio ir stovėjo jos vyras. Po velnių, ji dabar net ruošiasi perlipti per visus savo principus, galbūt netgi nusižeminti vien dėlto, kad tokia ilga santuoka taip lengvai neiširtų. Tyliai atsidususi prieina prie vyro iš jo nugaros, prisiglaudžia prie jo, žino, kad gali būti vienu rankos mostu nustumta, bet dabar jai tai nė motais, padeda smakrą ant vyro peties ir atsargiai rankomis apglebia jo liemenį, net kiek pasistiebti prireikė, kad būtų kur kas patogiau, - pameni kokie mes nerūpestingi ir laimingi buvom mūsų draugystės pradžioje? - nenorėjo moteris dabar užsiminti, kad viską sugadino neštumas, dėl to kiek nutilusi ir pamąsčiusi ima vėl kalbėti, - galvoji aš tau šiaip pažadėjau amžiną meilę? Žinau, kad nesu labai puiki gyvenimo kompanionė, bet aš nenoriu ir nesu pasiruošusi sunaikinti viską, ką kartu sukūrėm, - tuoj Colletės nuoširdumo valandėlė prasidės, nauja akcija. Šiaip moteris net pati nepamena, kada paskutinį kartą vyrui sakė, kad jį myli be pašaipos balse, tikriausiai tai buvo dar prieš pirmą nėštumą, - žinau, kad jau seniai nebesam tie jauni ir laimingi žmonės, kurie buvom tada.. bet kodėl negalim ir vėl pabandyti būti tokiais? Kad ir kokia gyvatė esu, vieną dalyką žinau tiksliai - man tavęs mano gyvenime reikia, - moteris užmerkia akis, taip pasiruošdama būti visiškai nustumta, gi net nenutuokė ant kiek vyras dabar yra piktas ant jos ir kaip jis gali reaguoti į tokius jos veiksmus, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad jis dabar yra išgėręs.
Back to top Go down
avatar

Credit :
starboy.

Likes :
22

Posts :
51

Claim :
Skeet Ulrich


Tue 11 Sep 2018 - 22:49

Erikas priėjęs prie baro vėl įsipylė viskio į stiklinę, tik šį kartą nebeėjo įsidėti daugiau ledo, nes kai taip greitai išgėrė pirmai stiklinę, jo dar liko. Visgi, prie lūpų antro stiklo neprisidėjo, tiesiog spoksojo į stiklinę buku žvilgsniu bandydamas suvokti ar apskritai jis gali pasitikėti savo žmona, nes pastaruoju metu jos visiškai nebeatpažįsta. Po tos iškrėstos eibės su tuo mafijozu, Erikas jautėsi tarsi peiliu į paširdžius gavęs, jis visuomet pasitikėdavo Abigaile, ji buvo tas žmogus, su kuriuo vyras tariasi visais gyvenimiškais klausimais. Bet po jos išdavystės... atsirado įtarinėjimai, nepasitikėjimas, Erikas tarsi užsidarė savyje nebesugebėdamas su žmona elgtis sąžiningai ir atvirai. Ir dabar ta pati situacija, jis sužinojo, kad Diana gyva, netgi pora žinučių persimetė su dukra, tačiau Abigailei to nepasakė, nepasitikėjo, bijojo, kad ji ir prikišusi nagus prie tokių dukros akibrokštų.
Bernabe krūptelėjo, kai žmonos rankos apsivijo jo liemenį, paprasčiausiai nesitikėjo tokio meilaus gesto iš jos. Kilstelėjęs galvą įsmeigė žvilgsnį priešais save, pajuto, kaip širdis krūtinėje pradeda smarkiau daužytis, kad ir kas tarp jų įvyko, Abigailei vis tiek priklauso Eriko širdis, jokios kitos moters jam nereikia, niekada nebandė į šalis dairytis per tuos visus santuokos metus, nes manė turįs pačią geriausią moterį. Dabar tai gražiai idėjai kilo abejonių. Nors ir Abigailės žodžiai buvo jautrūs ir gražūs, Erikas užsibarikadavo nuo jos stora siena, manė, kad ji šitaip manipuliuoja juo, nes bijo būti sumedžiota ir paskersta, o Bernabe vienintelis jos likęs užnugaris, nes dukros kaip ji mano, nebėra gyvos. - Ir kam tau manęs reikia? Kad išmėžčiau tavo šūdą? - burbtelėjo Erikas ir nutraukė moters rankas nuo savo torso. Jis lėtai atsisuko veidu į žmoną ir nuliejo ją šaltu žvilgsniu. - Kaip aš galiu tikėti tavo žodžiais, kai tu mane išdavei? Užuot bandžiusi patirti nuotykius su manimi, pasileidai paskui juos viena. O dabar kai prisišikai, tai jau manęs tau reikia. Abigaile, man jau nusibodo būti tavo žaisliuku. Santuoka neturi būti tokia, kokią tu ja pavertei. Žadėjom vienas kitu rūpintis, bet kada paskutinį kartą tu rūpinasi ne savimi, o manimi? Lakstau paskui tavo sijoną kaip paskutinis asilas, tikėdamasis, kad mainais už tai gausiu iš tavęs bent šiek tiek meilės. O ką už tai gavau? Išdavystę. Tai gal geriau grįžk pas savo meilužį ir atgailauk jam, aš jau pavargau būti pastumdėliu, - tikriausiai jei nebūtų išgėręs Erikas taip nekalbėtų, bet dabar visas pyktis išsiliejo žodžių pavidalu. Savaime suprantama, kad jis norėtų, jog Abigailė dėl jo pasikeistų, pagaliau imtų žmogiškai elgtis, pasirūpintų juo, būti švelni ir mylinti. Bet tuo pačiu suvokė, kad žmonės nesikeičia, gali mėginti, bet toks koks esi viduje - iš savęs neišplėši. Ji laukinė, visada tokia buvo ir jos į jokius rėmus neįsprausi, jaunystėje jis tuo kvailai susižavėjo, tačiau dabar jis sensta, pakankamai subrendo, kad norėtų savo gyvenimą ramiai ir sėsliai užbaigti, ypač dabar kai sužinojo, kad jo dukros gyvos, nenorėtų praleisti galimybės su jomis susipažinti ir atsikovoti šeimą, kurios taip ir neteko normaliai turėti.


She said, "Forgive me for being a dreamer" and he took her by the hand and replied.
"Forgive me for not being here sooner, to dream with you."

Back to top Go down
avatar
Credit :
xionide

Likes :
33

Posts :
75

Claim :
Mädchen Amick


Wed 26 Sep 2018 - 23:17

Neaišku, kokia geroji širšė dabar Abigailei įgėlė, nesielgdavo ji taip, manydavo, kad tai ją žemina, o ši moteris niekuomet nemėgo žemintis, taip pat niekam neleisdavo žeminti ir jos. Rodos, dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis, moteris suprato, kad bent vieną kartą reikia peržengti per savus principus ir padaryti kažką dėl santuokos, kurią dabar palaiko tik plonas siūlas, kuris jau baigia nutrūkti. Aplamai, moteris niekada nesistengė, kad santuoka būtų darni ar tobula, Erikas visuomet buvo tas žmogus, kuris palaikydavo šią sąjungą, o Colletė buvo per daug užsiėmusi savais reikalais, kad tai pastebėtų, bet dabar, rodos, visos Bernabe jėgos bandant pakęsti savo žmoną, kuri vien tik bėdas neša, išseko. Ne veltui sakoma, kad žmonės supranta tai ką turi, tik tuomet, kada tai praranda, pasirodo tai galima ir Abigailei taikyti. 
Atrodo, Abigailė tikrai gailisi dėl to ką padarė, dėl to kaip pasielgė su Eriku. Tiesiog ji yra tokia moteris, kuri vedina impulso daro tai, kas tuo metu šauna į galvą, visiškai negalvoja apie galimas pasekmes, apie tai kas gali laukti vėliau. Žinoma, galėjo Abigailė po vienos nakties su tuo vyriškiu viską nutraukti, bet matydama, kaip apsuko jam galvą negalėjo pasitraukti iš savo pačios sukurto žaidimo, viskas atrodė taip linksmai, kol neteko prieiti prie to, prie ko priėjo dabar. Gi dabar moteriai visiškai ėmė nesisekti.. santuoka su vyru ėmė akimirksniu griūti, jis ja visiškai nebepasitiki, pačios gyvybei iškilęs pavojus, dėl to teko pasirinkti slapstymąsi ir palikti Meksiką, kurioje kadaise turėjo tiek daug pažinčių, o ir dukrų, kuriomis per visą savo gyvenimą nesugalvojo pasirūpinti - nebėra. Pagaliau išgirdusi atgrasu vyro balsą kiek krūpteli, kuo toliau, tuo sunkiau viskas darosi, - Erick.. - vyrui patraukus jos rankas tyliai atsidūsta, bet drąsos pažiūrėti į jo akis dar sukaupia. Aplamai moteriai buvo keista, kai Bernabe dar prieš pusvalandį klausė kada šioji žada grįžti į Meksiką pas jį, o dabar aiškiai parodo, kad jam jos jau nebereikia, o gal tokiu savo neapsisprendimu kaip tik parodo, kad abejoja mintimi apie skyrybas? - dar drįsti klausti kam man tavęs reikia? Dėl Dievo meilės, Erick, kaip tu nesupranti.. jei man tavęs nereikėtų aš jau seniai būčiau pabėgus su tuo vyru Meksikoje, bet vietoj to aš sugrįžau pas tave, rizikuodama savo gyvybe, pastatydama mus į pavojų. Ir kam visa tai? Kad galėčiau būti su tavimi, nes kad ir kokiais kiekiais pinigų tas mafijozas buvo apsikrovęs aš pasirinkau tave, vietoj jo, vietoj saugumo jausmo, vietoj to, kad dabar galėčiau naktimis ramiai miegoti, neužmigti su ta mintimi, kad ryte jau nebepabusti, aš pasirinkau tave. Pasirinkau tave. Net nebandžiau viso to nuo tavęs slėpti, papasakojau tau apie savo klaidas, leidau pamatyti, kad galbūt nesu tokia moteris, kokia tu mane laikei, - gal per daug čia ta Abigailė, kalbėdama net rankomis ore mojuoti pradėjo, o ištarusi paskutinius žodžius nebeiškentusi įtampos būti taip arti vyro žengia žingsnį atgal taip atsiremdama į spintelę. Gal ir gerai, bent pagaliau išsikalbės šia tema, to jau seniai reikėjo, kiek galima tylėti ir bandyti apsimesti, kad nieko nenutiko, - o ar aš bent tavęs prašau, kad tu tai srėbtum? Nekartą tau kartojau, kad galiu susitvarkyti pati, kad grįšiu atgal į Meksiką tada, kai viskas kiek aprims, kai būsiu stipresnė ir galėsiu pati save apsaugoti. Erikai, tiesiog neprisigalvok dalykų, kurių iš tavęs nereikalauju. Nenoriu tavęs stumti į dar didesnį pavojų, neatleisčiau sau, jei dėl manęs tau kažkas nutiktų, - dėl dukrų net taip nekalbėjo, rimtai, nuoširdumo valandėlė prasidėjo. Išgirdus paskutinius vyro žodžius apie meilužį moters kūnu nuvilnija karštis, rodos, net kraujas iš pykčio užverda, visiškai nesitikėjo tokių žodžiu iš savo vyro, gi niekada jis su ja taip nekalbėdavo, - sakai, kad lakstai pagal mano sijoną, bandydamas gauti meilės iš manęs? Bet, Erick, o ar kada nors mes kalbėjome apie tai, kaip aš jaučiuosi, kas dedasi mano viduje? Ar bent kartą bandei suprasti mane, suvokti koks jausmas būti mano vietoje? Visada tau rūpėjo tik tai, kaip gali sektis Dianai ar Adrianai, bet ar kada pagalvojai apie tai, kaip aš jaučiausi, kai sužinojau, kad laukiuosi, kai abu žinojom kaip aš nenoriu vaikų? Kai nekartą apie tai kalbėjom, o tu padarei savo priversdamas mane pastoti ir susilaukti tų mergaičių, kurios tikriausiai niekada nepajuto tikros tėvų meilės ir jų rūpesčio, nesužinojo koks jausmas turėti tikrą šeimą. Ir žinai kas dėl to kaltas? Ogi tu, nes tu privertei mane leisti joms išvysti šį žiaurų pasaulį, jei ne tu, jų nebūtų ir joms nebūtų reikėję to iškęsti. Tu kaltas, dėl to, kad jų dabar nebėra, jei būtum manęs paklausęs ir supratęs, kad mums nereikia vaikų, dabar nereikėtų jų laidoti, galbūt dabar manimi nesišlykštėtum ir nežiūrėtum į mane tokiu šaltu žvilgsniu, kuris tau nebūdingas, - moteris net virpėti visa pradeda, tiek betrūksta ir apsiverks, dar niekada nesijautė tokia silpna ir pikta vienu metu, - ir žinai ką dar galiu pasakyti? Tavo dėka mano gyvenimas sugriuvo, tapo sumautas. Jis sugriuvo tą minutę, kai sužinojau, kad laukiuosi, o tu neleidai man atsikratyti tuo vargšu kūdikiu. Nepaisant to, niekada nepagalvojau apie tą mintį, kad turėčiau tave palikti, siekti laimingesnio gyvenimo be tavęs, ir tu drįsti sakyti, kad tu man nereikalingas? Dėl vienos suknistos mano klaidos nori pabaigti viską kas pradėta, kai aš niekada nesvarsčiau šitos galimybės, - nugurkia seiles bandydama sulaikyti emocijas, kurios taip veržiasi į išorę, išeitų dabar į savo kambarį ir net neatsisuktų į vyro pusę, bet žinojo, kad atėjo laikas pagaliau viską išsiaiškinti, nors Erikas nebuvo pakankamai blaivas, o ir pati Abigailė spėjo išgerti vieną viskio stiklinę.
Back to top Go down
avatar

Credit :
starboy.

Likes :
22

Posts :
51

Claim :
Skeet Ulrich


Thu 4 Oct 2018 - 17:18

Erikas tylėjo klausydamas pakankamai ilgo žmonos monologo, nė karto jos nepertraukė leisdamas moteriai išsikalbėti ir išsilieti. Iš tiesų Abigailės žodžiai gerokai jį nustebino ir šokiravo, tik dabar suvokė kiek jis daug nesuvokia ir nesupranta, savanaudiškai į visą situaciją žiūrėjo tik iš savo pusės, nežinodamas, kaip jaučiasi Abigailė viduje. O ji juk niekados ir nesisakė, kaip jai viskas atrodo. Tik vieno vyras konkrečiai nesuprato - kodėl ji susimetė su tuo mafijozu, jeigu taip stipriai myli Bernabe? Ir dar vienas dalykas - vaikai. Erikas beproto jų visada norėjo, bet niekada negalvojo apleisti Abigailės ir susirasti tokią moterį, kuri norėtų šeimos. Gal todėl jis neleido dar būnant jaunai merginai pasidaryti abortų, vylėsi, kad gimusias mergaites moteris pamils, tačiau taip neįvyko net bandant du kartus. Galiausiai vyras atsiduso ir nudelbė akis į grindis, jis nebežinojo ką daryti, ką jis dar gali pasiūlyti savo žmonai, kai viskas taip šūdinai sumauta. Ir apkaltintas dėl tokių santykių likimo, atsiduso, atsitraukė nuo baro paeidamas kiek į šoną prie lango, pažvelgė į jau aptemusį naktinį Los Andželo peizažą.
- Tai taip išeina, kad visus dvidešimt metų tu su manim nesi laiminga, - konstatavo faktą Bernabe, kuris buvo begalo skaudus. - Tai kodėl apskritai su manim esi? Kodėl kankiniesi? Juk po pirmos dukros gimimo galėjai mane palikti... - kad ir kaip buvo skaudu tarti šiuos žodžius, jis norėjo gauti į tuos klausimus atsakymus. - Abigaile... Dėl tavęs aš padaryčiau viską, parduočiau namą Meksikoje, įsikurčiau čia, pasiryžčiau viską pradėti iš naujo, bet... jeigu tavo pasaulį griaunu, nesijauti būdama su manimi gerai, tau reikia kažkokių nuotykių su turtingais mafijozais, kad pasijustum gyva, tada kokia prasmė tos mūsų santuokos? Kaip aš galiu būti garantuotas, kad vėl manęs neišduosi? Atidaviau tau visą savo širdį, bijau, kad iki gyvenimo galo tu ją trypsi, nenoriu patirti to dar kartą, ką patyriau sužinojęs, jog leidai laiką su kitu, - nugurkdamas seiles taip ir neatsisukęs į žmoną prisipažino Bernabe. Taip, jiems seniai reikėjo pasikalbėti, bet kodėl jis jaučia, kad šis pokalbis tikrai nekrypsta gera linkme? Galvoje vis dar sukosi mintys apie dukras, galbūt jei ir žmona jį paliktų, jis neliktų visiškai vienas, pamėgintų infiltruotis į jų gyvenimus, turėti šeimą, kurios visada taip smarkiai troško. Galbūt Abigailė ir trukdo jam pasiekti pilnatvę? Bet širdis rėkė ką kitą, mylimos moters jis negali išsižadėti, niekada gyvenime.


She said, "Forgive me for being a dreamer" and he took her by the hand and replied.
"Forgive me for not being here sooner, to dream with you."

Back to top Go down
avatar
Credit :
xionide

Likes :
33

Posts :
75

Claim :
Mädchen Amick


Thu 4 Oct 2018 - 19:45

Gal kiek per daug Abigailė ėmė lietis ant savo vyro, galbūt nereikėjo ant jo suversti visos kaltės. Gi kiekvienas sveiko proto žmogus supranta, kad niekada nebūna kaltas tik vienas asmuo, visada prie kaltės prisideda abi pusės, tik kartais viena mažiau, o kita daugiau. Gaila, bet Abigailė to nesuvokė ir įdiegė sau į galvą, kad dėl visko kaltas yra Erikas, bet kad ir kaip, jos manymu, jai blogai būtų, moteris niekada negalvojo apie vyro palikimą, skyrybas. Nepaisant visko, visada šalia Bernabe ji jausdavosi kur kas geriau, visada būnant šalia moterį apimdavo saugumo jausmas, bet kas dabar? Pagaliau abu leido vienas kitam išsikalbėti, bet abu suvokia, kad jų bendras gyvenimas griūva į šipulius ir, vargu, ar tai galėtų pakeisti, kad ir kiek daug pastangų abu įdėtų į gerovę.. ar Colletė su Bernabe išvis nusipelnė būti laimingi būdami kartu?
Vyrui pradėjus kalbėti moteris tyliai atsidūsta, užsimerkia bandydama suvaldyti tą nervinį virpėjimą, pagaliau nusiraminusi įsmeigia akis į jo nugarą, bet pati nepasijudina nė iš vietos, stovi atsirėmusi į spintelę tarsi būtų sustingusi ir įdėmiai klausosi kiekvieno vyro žodžio, - aš visuomet galėjau daug ką padaryti, galėjau pasirinkti gyvenimą be tavęs, galėjau jau seniai nuo tavęs pabėgti, bet niekuomet nesirinkdavau kitų variantų apart tavęs, Erick, - Abigailė šiuo momentu visiškai nesijautė gerai, dėl to tik žiūrėjo į vyro nugarą ir bandė atsakyti į jo užduodamus klausimus. Negi ji tikrai galutinai viską sukniso? Gi jau seniai leido sau daryti vos ne ką nori, o va, visai neseniai, prieš kelis mėnesius šiai moteriai galvoje susišvietė, kad reikia susirasti kitą žmogų su kuriuo galėtų pasilinksminti, bet visa tai jai neišėjo į gerą, tik atnešė jai papildomų problemų. Žinoma, moteris galėjo likti su tuo mafijozu Meksikoje, bet vietoj to ji pasirinko Eriką, - žinai, Erick, aš nežinau kiek ilgai dar galėsiu būti su tavimi, jei tu ir toliau žiūrėsi į mane tokiu žvilgsniu.. aš žinau, kad aš suklydau. Aš savo gyvenime padariau labai daug klaidų, bet tu visada likai šalia manęs, palaikei mane, tą patį aš dariau ir su tavimi, visada laikiausi įsikibusi tavęs, bet dabar.. tu negali galvoti apie nieką kitą, tik apie skyrybas dėl paskutinės mano klaidos, - galbūt būtų daug lengviau bent atsiprašyti, bet Abigailė nesiruošia nusiristi žemiau savo principų, - jei tu jau nematai jokios prasmės mūsų santuokoje, jei taip niekada ir nebesugebėsi manimi pasitikėti.. - moteris nutyla neužbaigusi savo minties, tiesiog liežuvis neapsivertė ir toliau kalbėti apie skyrybas.
Back to top Go down
Sponsored content







Back to top Go down
 
Svetainė/valgomasis/virtuvė
View previous topic View next topic Back to top 
Page 6 of 7Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Under the Sun :: D. Herrera-
Jump to: